Rūpinimosi savimi ir atjautos sau svarba motinystėje ir tėvystėje

Emociniu požiūriu dėmesys dukters gerovei buvo natūralus ir svarbus poslinkis mano gyvenime. Idėja galvoti apie save, savo jausmus tuo metu nebuvo kažkas, kas atrodė svarbu. Todėl, dabar turiu iš naujo išmokti rūpintis savimi ir atjausti save (nors ir iki dukros aš nelabai žinojau, kas yra tikroji atjauta sau). Noriu pamažu perkelti dėmesį atgal į save, vis dar stebėdama ir pamatydama savo dukrą. Tai nuolatinis procesas, reikalingas ne tik vaikus auginantiems tėvams. Man tai atrodo visą gyvenimą trunkantis pokytis ir procesas.

Išorinis spaudimas

Ar pastebėjote, kiek daug straipsnių ir socialinių paskyrų kalba apie vaikų auklėjimą? Ką mes turime ar neturime daryti tapę tėvais? Kiek vienoks ar kitoks elgesys traumuoja vaiką? Apie tai kalbu ir aš kai kuriuose savo įrašuose. Tačiau, labai noriu šį įprotį pakeisti. Juk tiek nedaug yra kalbančių apie atjautą sau motinystėje ar tėvystėje. Apie tai, kad turime būti malonesni sau, geresni sau, atlaidesni sau? Kai atsisukame į save, galime geriau “pamatyti” ir savo vaikus. Kai atjaučiame save, galime labiau atjausti savo vaikus ir savo partnerį ar partnerę. Per gilesnį ryšį su savimi, galime kurti glaudesnį ryšį su savo vaikais.

Reguliariai atsisukdami į save ir paklausdami savęs „kaip gi man sekasi, kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi?“ galime geriau suvokti, kas iš tiesų mumyse vyksta, kokie mūsų poreikiai yra nepatenkinti. Juk taip natūraliai tai darome su savo vaikais. Turime pradėti tai daryti ir su savimi.

Vienas iš nesirūpinimo savimi faktorių motinystėje - išorinė validacija. Daugeliui mamų ir neretai tėčių atrodo, jog laiko skyrimas sau yra savanaudiškas poelgis. Esame taip užsisukę rūpesčiuose ir atsakomybėse dėl namų, vaikų, darbų, kad retai įsivaizduojame galintys dar kažkur įterpti savus poreikius. Tačiau, rūpinimasis savimi yra savanaudiškumo priešingybė. Tame nėra nieko savanaudiško. Rūpindamiesi savimi pasikrauname ir turime daugiau energijos įveikti gyvenimo siunčiamus iššūkius. Kaip automobilių varikliai neveikia be degalų, taip ir mūsų kūnams ir protams reikalinga energija.

Rūpinimosi savimi ir atjautos sau būdai

Noriu paneigti mitą, kad atjauta sau yra bent savaitės trukmės atostogos nuo visų ir visko. Atjauta sau - tai akimirkos sau ir erdvės savo širdyje, kūne, ir prote suradimas. Tai yra tų akimirkų savo kasdienybėje atpažinimas. Tai savo poreikių pamatymas, suteikimas tiems poreikiams vertės ir šeimos narių priėmimas, kad mums tai yra svarbu. Tai tarsi patvirtinimas, kad kiekvienam iš mūsų to reikia ir kiekvienas iš mūsų to nusipelnėme.

9 atjautos sau būdai

1. Meditacija.
   Meditacijos svarba:
   Jei tikrai praktikuosite nuolat, meditacija turės nuostabų poveikį: atneš proto ramybę, būsite geresnės sveikatos, džiaugsmingesni, energingesni, kursite artimesnį ryšį su savimi ir jus supančiu pasauliu, tapsite atlaidesni sau ir kitiems, turėsite daugiau pasitenkinimo gyvenime. Tačiau, pasak psichologės ir psichoterapeutės Rūtos Kavaliauskienės - net ir 1 minutė yra daugiau nei 0 minučių.

2. Kvėpavimas.
   Kvėpavimo svarba:
   Kvėpavimo galia yra nemokama, gausi ir visada prieinama. Kvėpavimas visada yra su mumis. Į kvėpavimą mes visada galime atsiremti, kai mums sunku. Lėto, gilaus kvėpavimo pagalba galime grąžinti dėmesį į savo kūną, jį atpalaiduoti.

3. Pasivaikščioti gryname ore.
   Pasivaikščiojimo gryname ore svarba:
   Dienos šviesos įtaka mūsų organizmui – milžiniška: ji veikia emocijas, darbingumą, alkį, miego ritmą, suderina vidinius laikrodžius ir asmeninį paros ciklą

4. Susitikimas su artimu žmogumi.
   Draugystės svarba:
   Vienas iš labiausiai primirštamų draugystės privalumų yra tas, kad ji vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant mūsų protinę ir fizinę pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad draugystė mums yra tokia pat svarbi, kaip fizinės formos palaikymas ir gera mityba. Tvirti ir draugiški santykiai padeda skatinti smegenų veiklą ir pasirinkti tinkamus gyvensenos sprendimus, kurie palaiko mūsų stiprybę.

5. Mėgstamų vietų aplankymas ar hobis.
   Pramogavimo svarba:
   Malonus ir linksmas laiko leidimas teikia džiaugsmą ir mažina kasdienybės įtampas. Pramogaudami mes save identifikuojame ir išskiriame iš kitų bendruomenių, mes kuriame ir keičiame savo pačių tapatybę.

6. Dienoraščio rašymas.
   Dienoraščio rašymo svarba:
   Štai 6 pagrindinės priežastys, kodėl verta rašyti dienoraštį:
   a) Palengvinti beveik visas psichologines kančias.
   b) Turime galimybę įžvelgti tai, kas mums sukelia kančią, bei atrasti veiksmingus būdus ją palengvinti.
   c) Gilesnis savęs pažinimas per savistabą.
   d) Pasiektų pokyčių ir laimėjimų užtvirtinimas.
   e) Pasikartojančių klaidų mažinimas.
   f) Nauja dienos perspektyva.

7. Sveikas maitinimasis.
   Sveikos mitybos svarba:
   Sveika mityba yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo sveikatai. Maistingas maistas padeda organizmui veikti kuo geriau. Sveika mityba gali padėti išvengti ligų, padidinti energijos lygį ir pagerinti nuotaiką.

8. Reguliari mankšta.
   Reguliari mankšta gali daryti tikrus stebuklus ne tik jūsų fizinei bet ir emocinei būsenai. Mankštos nauda yra daug platesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Fiziniai pratimai gali pagerinti širdies veiklą, virškinimą, nuotaiką, sustiprinti kaulus, palengvinti ar net pilnai atsikratyti depresijos, sumažinti diabeto riziką, kraujospūdį, nerimą, stresą, pagerinti miegą ir išlaikyti sveikus sąnarius.

9. Optimalus miegas.
   Miego svarba:
   Miego įtaka organizmui yra juntama įvairiai: nuo emocinės savijautos iki fizinio kūno pasirengimo. Miegodami pailsime, todėl geriau veikia įvairios organizmo funkcijos ir nors tiesiogiai to nejuntame, bendra savijauta yra daug geresnė, turime daugiau energijos, esame geresnės nuotaikos ir rečiau sergame.

„Dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraštis”
JAU PREKYBOJE

Dienoraštyje rasite ne tik motyvuojančias žinutes, ryto ir vakaro rutinas, vedančias į turtingesnį emocinį pasaulį ir kasdienius pokyčius, mandalų spalvinimą protui ir sielai atpalaiduoti, teorines dalis savišvietai ar lietuviškai įrašytas trumpas meditacijas stabtelėjimui kur esate, bet ir savaitės pokyčių refleksijas bei papildomas savaitines užduotis dar gilesniam savęs pažinimui. Užduočių pagalba nersite į savo vertybių pažinimą, ugdysite valią ir naujus įpročius, pažindinsitės su savo protu ir jo išdaigomis, mokysitės nepaklusti jam bei atsikratyti lipnių minčių, sąmoningai svajosite apie norimus pokyčius savo gyvenime.

Atjautos sau modeliavimo svarba

Įpusėjusi trečią dešimtį pradėjau aiškiai pastebėti, kaip augant dukrai, mano nesirūpinimas savimi, neatsisukimas į save ir atjautos sau nebuvimas formavo dar didesnį mano nutolimą nuo tikrosios Savasties. Taip pat kaip niekad anksčiau supratau, kad rūpesčio ir atjautos sau nebuvimas daro tiesioginę įtaką ir mano vaikui. Tapau irzlia, pervargusia mama, prie kurios nerimastinga būti. Ypač vaikui, kuris taip puikiai mane jaučia. Ar galite įsivaizduoti, kaip tai skaudu?! O, rodos, stengiausi atiduoti visą save, bet pasiekiau priešingą rezultatą.

Pirmenybę suteikdama savo prigimtiniam, visa mylinčiam ir priimančiam Savasties balsui, kuris sako: „Pailsėk, prašau. Tu esi geras žmogus ir gera mama. Tu darai viską, ką gali šiuo metu šioje situacijoje“, – sąmoningas pasirenku, kas man svarbu gyvenime. Pasirinkdama rūpinimąsi savimi ir atjautą sau, ne tik modeliuoju tai ir savo dukrai, bet ir stiprinu ryšį su ja ir sau artimiausiais žmonėmis pasaulyje. Parodydama savo vaikui, kaip atrodo ir jaučiasi buvimas šalia mamos, moters, kuri vertina save ir savo jausmus, suteikiu jai neįkainojamą patirtį.

Net jei auginate vaikus vieni, galite pasakyti savo vaikams: „Meditacija man yra labai svarbi, todėl aš noriu pamedituoti. Medituodama aš parodau meilę sau, jums ir kartu mes parodome meilę vieni kitiems.” Tai gali būt ne meditacija, o kita jums svarbi ir įdomi veikla, kuri suteikia malonumo ir padeda "pasikrauti”.

Ne tik elgesio modeliavimas, bet ir žodžiai turi didžiulį poveikį. Pabandykite!