Kas yra tingi tėvystė? Kaip ji veikia? Kokie yra tingaus auklėjimo privalumai?

Tiesa ta, kad nėra vienos visiems tinkamos auklėjimo technikos. Vaikų auginimas yra tikras iššūkis visiems, nepaisant pasirinkto metodo. Tačiau, tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms ir švietimui, vis daugiau informacijos pasiekia mus, suaugusiuosius, įgalinančios pažinti save, savo autentiškumą, išsigryninti vertybes, kuriomis norime vadovautis patys ir auginti savo atžalas ar išmokyti juos svarbių gyvenimo pamokų.

Deja, dėl tos pačios perteklinės informacijos ir noro būti tobulaisiais, vaikų auginimas jau kuris laikas daugeliui tėvų, mamų ir globėjų kelia didelį spaudimą ir įtampą, net gali atgrasyti nuo tapimo tėvais ar gausesnės šeimos. Ar aš pakankamai pastabi(-us)? Ar mano vaikai pakankamai mokosi ir tobulėja? Tokie ir panašūs klausimai skamba daugelio galvose. Ir tikrai ne vidinio smalsumo, o veikiau kaltės jausmo vedini.

Taigi, panagrinėkime „tingios tėvystės“ metodą. Tikiu, kad daliai jūsų ši kryptis bus tai, ko seniai ieškojote, arba bent leis šiek tiek atsipalaiduoti jūsų perfekcioniškai pusei. :)

Kas yra tingi tėvystė arba tingus auklėjimas?

Tingus auklėjimas – tai koncepcija, leidžianti tėvams auginti vaikus būnant nuošaly, stebint juos per atstumą. Užuot laikę už rankos kiekvieną gyvenimo minutę, leidžiame savo vaikams patiems priimti sprendimus ir įsikišame tik tada, kai jiems reikia pagalbos. Tingus auklėjimo stilius įgalina vaikus susikurti savo tapatybę, įgyti pasitikėjimo ir išmokti problemų sprendimo įgūdžių.

Vaikai iš prigimties yra smalsūs. Tais atvejais, kai jų smalsumas tampa žalingas, svarbu, kad tėvai ar globėjai įsitrauktų, tačiau vaikams būtina turėti erdvės tyrinėjimams. Tai svarbi sąlyga jų augimui.

Suprantama, kai pagalvoji apie žodį tinginys, vargu ar ateina kokia pozityvi mintis… Man, perfekcionistei mamai, tikrai tokia nekilo, kai pirmą kartą tai išgirdau. Tiesą sakant, tingią mamystę automatiškai susiejau su nepriežiūra. Bet labiau pasigilinusi supratau, kad yra atvirkščiai! Tingus auklėjimas yra tarsi hiperglobos (angl. helicopter parenting) alternatyva, kurioje stebimas kiekvienas vaiko judesys (esu kalbėjusi savo įrašuose, kad iš baimės suklysti ir traumuoti patys su vyru buvome „helikopteriais“ pirmuosius 2 dukros gimimo metus). Taigi, naujasis auklėjimas iš esmės siūlo tarsi pusiausvyrą vaikų auginime.

Kaip būti tingiais tėvais, mamomis ar globėjais?

Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime greito maisto restoraną. Paprastai pirminio lygio darbuotojai yra atsakingi už paprastų kasdienių operacijų tvarkymą, tuo tarpu atsakingesnės užduotys patikimos vadybininkams.

Dabar įsivaizduokite, kad esate greito maisto restorano vadybininkė (-as), o klientas skambina dėl didelio pristatymo užsakymo. Restorane taip pat yra eilė, laukianti aptarnavimo. O jūs užuot rūpinusi (-ęsi) užduočių sukoordinavimu, nusprendžiate pati (pats) pagaminti maistą ir jį pristatyti ar priimti užsakymus kasoje. Toks scenarijus skamba keistai, tiesa? Bet taip atrodo hipergloba.

Tingus auklėjimas leistų vaikams, kurie yra pirminio lygio darbuotojai, atlikti savo „darbo“ pareigas, o jiems patyrus sunkumų - gauti pagalbos iš „vadybininkų“ tėvų ar globėjų. Taip su laiku šie natūraliai mokytųsi naujų atsakomybių ir pareigų. Lygiai kaip ir bet kuriuose „sveikuose“ darbuotojo santykiuose su darbdaviu (tikrai esu dirbusi ne pagal savo galimybes, o pagal poreikį įtikti darbdaviui, tad jaučiau poreikį pabrėžti „„sveikuose“). :)

Dabar pagalvokime apie tai, kokie darbai nugula ant vaikus auginančių pečių. Be maitinimo, maudymo, aprengimo ar žaislų tvarkymo dar yra visi namų ruošos darbai, kurie ne tik, kad niekur nedingsta, bet jų atsiranda kur kas daugiau (dažniau skalbti, plauti indus, šluoti ar plauti grindis ir pan.). Kasdienės užduotys ima nejuokais varginti. Ir kai nusprendžiame dalį namų ruošos darbų perduoti vaikams (nes juk taip „lengviau“, nei įgalinti vaiką pačiam apsirengti ar nusiprausti, nes grindys nezyzia, neverkia ir nerėkia, jų emocijų atliepti nereikia) sulaukiame visai ne tokio rezultato, kokio tikėjomės.

Darbų kokybė visai ne tokia, kokios tikėjomės, ir nors bandome visaip kaip parodyti, kokio tikimės rezultato, ne tik, kad jo negauname, bet vaikai tampa priklausomi nuo mūsų pritarimo. Patikėkite - vaikai nemėgsta kontrolės, o jeigu jie nesipriešina, tai tik reiškia, kad mes juos palaužėme ir jie tapo nuolankiais, be savo nuomonės ir bandančiais įtikti tarnais.

Kokie yra tingaus auklėjimo privalumai?

Jei vis dar svarstote, ar verta pabandyti, štai pagrindiniai tingios tėvystės privalumai ir trūkumai:

Tingaus auklėjimo privalumai

1. Pagaliau pavyksta nudirbti darbus.

Vienas iš daugelio tingaus auklėjimo privalumų yra produktyvumas. Pavyzdžiui, esame savo kieme, aplink nėra jokių matomų grėsmių, todėl galime atsipalaiduoti ir paskaityti knygą ar rašyti dienoraštį, kol mūsų vaikas pats sau žaidžia. Žinoma, nuolat pasitikriname, ar viskas gerai, bet tai galime padaryti per atstumą, nesikišdami, nepertraukdami vaiko veiklos. Kai būsime pasiruošę eiti ir atlikti kitą užduotį, vaikas jau bus išnaudojęs nemažai energijos (VALIO! Mums nereikėjo dirbti klounais, kad vaikas pavargtų!).

2. Vaikas įgyja pasitikėjimo savimi.

Pabandykime prisiminti, kai pirmą kartą ką nors padarėme patys, be niekieno pagalbos. Galbūt pirmą kartą nuėjome į tualetą ar užsirišome batą. Aš tai puikiai pamenu ir tai buvo ypatinga akimirka! Kalbu apie užtrauktuko įveikimą. :) Įsivaizduokite, kokį pasitikėjimą vaikas įgyja mokydamasis daryti dalykus pats! Be to, kiekvienas pasiekimas įgalina imtis vis daugiau dalykų patiems, o ne priverstinai augti ir tobulėti. Kai vaikams trūksta pasitikėjimo, jų vystymasis atsilieka. Parodykime vaikams, kad jais pasitikime ir leiskime jiems kurtis pasitikėjimą savimi.

3. Padeda atrasti ir ugdyti kūrybiškumą.

O dabar prisiminkime pamokas, kuriose turėjote visišką kūrybinę laisvę. Ar prisimenate, kokį jaudulį jautėte išreikšdama save? Taip jaučiasi visi vaikai, kai pasineria į kūrybiškumą. Rasti analogų ar panašumų į vaiko vaizduotę - neįmanoma. Suteikdami erdvės kūrybiškumui neretai ir patys išmokstame dalykų iš savo vaikų.

Be to, leisdami jiems išreikšti save pageriname ir tarpusavio ryšį.. Dalyvaukite vaikų slaptose misijose arba apsilankymuose stebuklų šalyse. Kad ir ką sugalvotumėte - paskatinkite juos išreikšti save.

Tingaus auklėjimo stiliaus trūkumai

1. Didesnė rizika susižeisti.

Natūralu, kad augant galimybei vaikams spręsti patiems didėja ir rizika traumoms. Nors man asmeniškai tai atrodo ne taip jau ir blogai, bet meluosiu, jeigu sakysiu, kad širdis neplyšta iš skausmo vien pagalvojus, kad Elžbieta kažką susilaužo... Bet deja, taip vaikas mokosi iš savo klaidų. Mano nuomone, rizika yra neatsiejama mokymosi dalis, o galvojimas apie blogiausius scenarijus tikrai nepadeda išeiti iš hiperglobos. Net ir skraidydami aplink neišvengiame mėlynių ar gumbų. Gumbai išgyja, o perdėtos globos pasekmės lieka visam gyvenimui (ar bent iki pats vaikas užaugęs sugeba tas pasekmes išsiterapinti).

2. Gali užtrukti šiek tiek laiko, kol vaikai suras savo vagą.

Priklausomai nuo to, kiek metų yra jūsų vaikams, jiems reikės šiek tiek laiko pasitreniruoti, kad taptų nepriklausomi ir galėtų priimti tinkamus sprendimus. Apskritai, kad suvoktų galintys tai daryti be jūsų įsikišimo ir nuomonės. Tai normalu! Tai tiesiog reiškia, kad prieš leisdami jiems pilnai perimti vadžias į savo rankas turite kurį laiką juos prižiūrėti. Tokiame etape esame mes su vyru ir tikrai iššūkis yra nemažas. Ypač kalbant apie pasipriešinimą ir didelį nusivylimą “O kodėl tu nebegali to padaryti, juk anksčiau darei!”.

Šiuo jautriu laikotarpiu svarbu kaip niekad atliepti vaiko emocijas, išbūti, išlaukti vaiko, ne mūsų greičiu, nes va draugės vaikas tai jau seniai taip daro pats.

3. Gali pakenkti jūsų reputacijai.

Nors manote, kad šis auklėjimo stilius yra produktyvus ir atitinka jūsų šeimos vertybes, kiti žmonės tai gali vertinti kaip tinginystę (arba teisti, kaip ir bet kurį kitą jūsų tėvystės ar mamystės sprendimą, deja...). Leisdami vaikams patiems priimti sprendimus galite sukelti aplinkiniams susirūpinimas dėl jų saugumo. Žmonės, kurie nėra girdėję apie šią auklėjimo techniką, gali manyti, kad tai neatsakinga ar net sietina su nepriežiūra. Turėkite tai omenyje, kai esate su vaikais viešumoje.

Tingaus auklėjimo pavyzdžiai

Paaiškinti šią sąvoką buvo gana sudėtinga, o kur jau ten taikymas praktikoje, todėl pateikiu keletą gyvenimiškų pavyzdžių.

Įsivaizduokite, kad jums kažkas paskambina, bet tuo pačiu metu turite kažkaip užimti savo vaiką. Galite visada po ranka turėti interaktyvių ugdomųjų žaidimų (jeigu nesate nusistatę prieš planšetinius žaidimus, ikimokyklinukams puikiai tiks Khan Academy Kids, World by Sagomini, Lingokids žaidimai) ar įvairių užduotėlių žurnaliukų su lipdukais - ką jūsų vaikai mėgsta labiausiai. Patarimas tik vienas - jeigu nenorite, kad vaikas užsisėdėtų skaitmeniniuose užsiėmimuose, nustatykite žaidimo laiko ribas arba iš viso jų nesiūlykite.

Mes šeimoje jau turime 1 val./dieną, kuomet dukra pasirenka, ar žiūri ugdančius filmukus-daineles (savo noru mokosi anglų kalbos, skaičiavimo ir kt.) ar žaisti lavinančius žaidimus, todėl netikėto skambučio atveju nesiūliau tų veiklų, jeigu ne jų metas. Veikiau pasakydavau, kad dabar noriu pakalbėti telefonu ir pasiūlydavau papiešti ar ką nors sukonstruoti, kol prisijungsiu prie jos žaidimo. Toks pereinamasis laikotarpis truko apie pusmetį. Dabar vis dažniau nereikia nieko sakyti, dukra mato, jog kalbu ir palaukia susirasdama veiklos. Tiesa, NE VISADA! Būkim realistais, jai nė 4 metų nėra ir dar visai neseniai viskas buvo sukramtoma ir padedama po nose nė nespėjus mirktelėti. :D

Kitas pavyzdys – maisto ruošimas. Ryte pasiūlykite keletą nesudėtingų pusryčių variantų ir leiskite vaikams patiems išsirinkti ir pasigaminti. Tik iš anksto supilstykite ir atmatuokite ingredientus, kad be reikalo nereikėtų išmesti maisto jo nesuvartojus. Jei planuojate trumpam pasitraukti į šalį, užtikrinkite, kad vaikai nenusidegintų ar dar kaip nors nesužalotų.

Labai rekomenduoju turėti vaiko amžių ir įgūdžius atitinkančias pjaustymo priemones, kad nekiltų bereikalingos frustracijos ir noro kontroliuoti procesą. Mes jau varviname seilę į šį rinkinuką.

Galiausiai, jei einate į žaidimų aikštelę, atsisėskite ir stebėkite vaikus nuo suoliuko. Jeigu vaikas dar nesijaučia saugus, didinkite atstumą po truputį trumpam prisėsdami ir vėl grįždami, kai jus pakviečia, arba kartu sėdėdami ant suoliuku nesekite vaiko, kai jis išdrįsta nuo jo nulipti ir nueiti atokiau, nebent vaikas to paprašo. Tiesa, visais atvejais skirkite kelias minutes laiko apžiūrėti žaidimo erdvę, ar nėra pavojingų medžiagų, stiklų ir pan. Taip pat patartina iš anksto susitarti dėl signalo ateiti pas jus (kad nereikėtų rėkti per visą aikštelę) ar kada laikas namo.

Prenumeruok turinį NEMOKAMAI ir gauk papildomą -15% NUOLAIDĄ RINKIAMS!

Tingaus auklėjimo vadovas

Jei norite išbandyti šį auklėjimo metodą, bet nežinote, nuo ko pradėti, yra kelios pagrindinės taisyklės, kurių reikėtų laikytis. Pateikiu mini vadovą, kuris suteiks tiek jums, tiek vaikams daugiau laisvės augimui ir atradimams gyvenime.

1. Nustatykite ribas.

Kad auklėjimo metodas taptų sėkmingas, būtinos protingos ribos. Tingus auklėjimas - ne išimtis. Pradėkite nuo adekvačių ribų, o laikui bėgant suteikite vaikams daugiau laisvių, atsižvelgdami į jų gebėjimą veikti pagal nustatytas taisykles.

2. Naudokite šį paruoštuką.

Kad suprastumėte, ar jūsų taikomi metodai apima tingios tėvystės auklėjimo principus, pradiniame etape patartina naudoti 3 klausimų sistemą pasitikrinimui: ar mokote spręsti problemas, galvoti į priekį ir neskubėti?

Jei norite, kad vaikas mokintųsi spręsti problemas, kiekvieną dieną leiskite jam tai daryti. Logiška, ar ne? Pradėkite nuo mažų užduočių ir palaipsniui didinkite sudėtingumo lygį. Baigus užduotį, nesvarbu, kokia jos baigtis, būtinai pagirkite vaiką ne tik už rezultatą, bet ir už jo pastangas.

Galvojimas į priekį apima galimų rizikų ir pasekmių numatymą. Pagalvokite apie tai, ko jūsų vaikas išmoks patirdamas iššūkių. Pavyzdžiui, lakstydamas per lietų be batų ar kepurės gali peršalti, bet kitą kartą prisimins šią pamoką ir ja pasinaudos be jūsų gąsdinimų ar bauginimų.

Tiesa, atminkite, kad Roma nebuvo pastatyta per dieną, kaip ir jūsų auklėjimo metodai. Nenusiminkite, jei jūsų vaikas greitai nesusigaudo, kas vyksta, ir kartojasi. Perimti šį auklėjimo stilių reikia laiko tiek jums, tiek vaikui.

3. Neleiskite savo baimėms trukdyti vaiko nepriklausomybei.

Jūsų, kaip tėvų, mamų ar globėjų, darbas yra užtikrinti savo vaikų gerovę. Tačiau, auginti juos remiantis savo baimėmis yra ne tik, kad neteisinga, bet ir žalinga. Žinoma, kartais reikia elgtis atsargiai, tačiau pasistenkite tuo kasdienybėje nesivadovauti. Įbrėžimai ir mėlynės išnyksta, o vaikų pasitikėjimas savimi išlieka.

4. Leiskite vaikams verkti.

Vaikai verkia. Tik vos tai išgirdus mums, tėvams, kyla instinktas juos guosti. Tačiau, vaikui ūgtelėjus svarbu suteikti galimybę mokytis pačiam nurimti (jeigu pats nesiprašo apkabinimo ir paguodos). Žinoma, jei situacija kritinė, nieko nelaukite ir jais pasirūpinkite.

Atraskite savo tėvystės ir mamystės ritmą

Tėvystė ir mamystė, nepaisant mūsų amžiaus, gali būti išties sudėtinga. Natūralu, kad tenka kartais pakovoti ieškant SAVO auklėjimo stiliaus. Rasti balansą tarp pergerų ir nepakankamai gerų tėvų yra sunku. Ar apskritai kas nors žino, kas tai yra? Tingus auklėjimo metodas man pasirodė patenkantis į tą viduriuką. Su mūsų priežiūra vaikai gali išmokti savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir sunkumų įveikos būdų.

Žinoma, kad pasimatytų rezultatas, reikia laiko, kantrybės ir tikėjimo savo vaikaisi. Tėvystė ir mamystė yra kelionė, toks yra ir šis metodas. Viso proceso metu nepamirškite padrąsinti ir pagirti už pastangas savo vaikus. Suteikdami jiems galimybę mokintis priimti tinkamus sprendimus, sustiprinsite tarpusavio santykius. Ir nebūtina aklai vadovautis vieno auklėjimo būdo.

Pasigilinusi labiau į tingų auklėjimą pastebėjau, kad jis turi gana daug panašumų į sąmoningą tėvystę, galima netgi rasti daug sąsajų su montessori auklėjimu. Kiekvienas iš mūsų galime atsirinkti vertybes atspindinčius elementus iš skirtingų auklėjimo metodų ir juos taikyti praktikoje.